Kūrybiškumo galia: supratimas, kaip jis veikia visuomenę ir asmenis

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nėra fantazijos, kraštovaizdį, nudažytą pilkais atspalviais, kur naujovės yra užmirštas reliktas, o progresas stovi vietoje. Tai kelia šiurpą, ar ne? Kūrybiškumas, pats žmogiškojo progreso variklis, įkvepia gyvybę mūsų egzistencijai, formuoja mūsų visuomenes ir praturtina mūsų individualią patirtį giliais būdais. Tai ne tik šedevrų tapymas ar simfonijų kūrimas; tai kibirkštis, kuri uždega naujas idėjas, išsprendžia sudėtingas problemas ir paverčia kasdienybę nepaprasta.

Kūrybiškumo poveikis visuomenei: progreso katalizatorius

Kūrybiškumas yra bet kurios klestinčios visuomenės gyvybės kraujas. Jis skatina naujoves, skatina ekonomikos augimą, technologinę pažangą ir kultūrinę evoliuciją. Apsvarstykite išradimus, kurie suformavo mūsų pasaulį, nuo spaustuvės iki interneto, kiekvienas iš jų liudija žmogaus išradingumo galią. Šie proveržiai gimė ne iš atmintinio kalimo ar griežto status quo laikymosi; jie atsirado iš noro mesti iššūkį visuotinai pripažintam išminčiai, mąstyti nestandartiškai ir priimti nežinomybę. Vakcinų kūrimas ir naudojimas, pavyzdžiui, parodo šią galią. Prieš vakcinas tokios ligos kaip raupai ir poliomielitas niokojo bendruomenes, palikdamos daugybę mirusių ar neįgalių. Prireikė dešimtmečių kūrybinių tyrimų, nenuilstamo eksperimentavimo ir bendradarbiavimo dvasios tarp mokslininkų visame pasaulyje, kad būtų sukurtos veiksmingos vakcinos, kurios išnaikino arba drastiškai sumažino šių ligų paplitimą. Kūrybiškas mokslo žinių pritaikymas išgelbėjo milijonus gyvybių ir smarkiai pagerino pasaulio sveikatą.

Be to, kūrybiškumas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį sprendžiant kai kuriuos iš svarbiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria žmonija. Nuo klimato kaitos iki skurdo ir socialinės nelygybės – šioms sudėtingoms problemoms reikia novatoriškų sprendimų, kurie peržengia įprastus metodus. Kūrybingi mąstytojai sugeba nustatyti naujas perspektyvas, parengti naujas strategijas ir įkvėpti kitus imtis veiksmų. Tvaraus vystymosi energetikos sritis yra puikus pavyzdys. Mums susiduriant su neatidėliotinu poreikiu atsisakyti iškastinio kuro, kūrybingi inžinieriai, mokslininkai ir verslininkai kuria novatoriškas atsinaujinančios energijos technologijas, tokias kaip pažangios saulės baterijos, vėjo turbinos ir energijos kaupimo sistemos. Šios technologijos yra ne tik švaresnės ir tvaresnės, bet ir gali sukurti naujų darbo vietų bei paskatinti ekonomikos augimą. Be kūrybinio impulso ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, pasaulis ir toliau priklausytų nuo senkančių ir ekologiškai žalingų išteklių.

Menai, dažnai laikomi kūrybiškumo viršūne, taip pat daro didžiulį poveikį visuomenei. Jie suteikia platformą saviraiškai, skatina empatiją ir supratimą, meta iššūkį vyraujančioms normoms ir vertybėms. Menas gali būti galinga priemonė socialiniams komentarams, didinant informuotumą apie svarbius klausimus ir įkvepiant dialogą bei pokyčius. Pagalvokite apie pilietinių teisių judėjimo protesto dainas, mintis provokuojančius filmus, kurie atskleidžia socialinę neteisybę, arba viešas meno instaliacijas, kurios transformuoja miesto erdves ir suburia bendruomenes. Šios meninės išraiškos tarnauja kaip veidrodis, atspindintis visuomenės stipriąsias ir silpnąsias puses, skatinantis mus susidurti su nemaloniais faktais ir siekti teisingesnio ir lygesnio pasaulio. Be to, kūrybinės industrijos, tokios kaip kinas, muzika ir dizainas, yra svarbios pasaulio ekonomikos dalyvės, generuojančios milijardus dolerių pajamų ir įdarbinančios milijonus žmonių. Kūrybinių siekių ekonominis poveikis dažnai yra nepakankamai įvertintas. Miestai ir regionai, kurie teikia pirmenybę kūrybinėms industrijoms, paprastai yra gyvybingesni, pritraukia talentus ir patiria spartesnį ekonomikos augimą.

Norint dar labiau iliustruoti ekonominį poveikį, pagalvokite apie žaidimų pramonę. Tai, kas prasidėjo kaip nišinis hobis, išaugo į daugelio milijardų dolerių pasaulinę pramonę, generuojančią daugiau pajamų nei kino ir muzikos pramonė kartu. Vaizdo žaidimų kūrimui reikia daugybės kūrybinių įgūdžių, nuo žaidimų dizaino ir programavimo iki meno, muzikos ir pasakojimo. Žaidimų pramonės sėkmė yra kūrybiškumo galios įrodymas, skatinantis ekonomikos augimą ir kuriantis naujas galimybes. Panašiai mados pramonė labai priklauso nuo kūrybiškumo. Mados dizaineriai nuolat diegia naujoves, kurdami naujus stilius ir tendencijas, kurios užkariauja vartotojų vaizduotę ir skatina pardavimus. Mados pramonė ne tik ženkliai prisideda prie ekonomikos, bet ir atlieka svarbų vaidmenį formuojant kultūrinę tapatybę ir saviraišką. Trumpai tariant, kūrybiškumo poveikis visuomenei yra daugialypis ir toli siekiantis, paliečiantis kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą ir formuojantis mūsų pasaulio ateitį. Investicijos į kūrybiškumą nėra tik prabanga; tai yra būtinybė progresui, naujovėms ir šviesesnei ateičiai.

Štai lentelė, iliustruojanti kūrybinių industrijų ekonominį poveikį pasirinktose šalyse (hipotetiniai duomenys iliustraciniais tikslais):

Šalis	Kūrybinės industrijos pajamos (USD milijardais)	Procentinė BVP dalis	Darbo vietų skaičius
Jungtinės Amerikos Valstijos	800	4.2%	10 milijonų
Jungtinė Karalystė	200	6.0%	3 milijonai
Japonija	300	5.0%	5 milijonai
Pietų Korėja	150	7.5%	2 milijonai

Šie hipotetiniai skaičiai pabrėžia reikšmingą kūrybinių industrijų ekonominį indėlį. Šie skaičiai atspindi tiesiogines generuojamas pajamas, taip pat netiesioginę naudą, tokią kaip turizmas, prekės ženklo kūrimas ir technologinės inovacijos. Kūrybinis sektorius yra būtinas būsimam ekonominiam atsparumui.

Kūrybiškumo poveikis individui: potencialo atskleidimas ir gerovės skatinimas

Be poveikio visuomenei, kūrybiškumas taip pat atlieka lemiamą vaidmenį individualiam augimui ir gerovei. Užsiėmimas kūrybine veikla gali atskleisti paslėptą potencialą, padidinti savigarbą ir suteikti tikslo ir pasitenkinimo jausmą. Pagalvokite apie savo vaikystę, apie džiaugsmą statyti sudėtingas konstrukcijas iš kaladėlių, piešti fantastinius padarus ar rašyti vaizduotės kupinas istorijas. Ši veikla buvo ne tik smagi; jie ugdė jūsų kūrybiškumą, padėjo jums tobulinti problemų sprendimo įgūdžius ir plėsti akiratį. Kai užaugame, dažnai prarandame ryšį su savo kūrybine puse, teikdami pirmenybę praktiškumui ir prisitaikymui, o ne eksperimentams ir saviraiškai. Tačiau kūrybiškumo atradimas ir puoselėjimas gali būti galingas būdas pagerinti mūsų gyvenimą ir atskleisti visą savo potencialą.

Vienas iš reikšmingiausių kūrybiškumo privalumų yra jo gebėjimas pagerinti kognityvines funkcijas. Užsiėmimas kūrybine veikla stimuliuoja skirtingas smegenų dalis, gerina atmintį, dėmesį ir problemų sprendimo įgūdžius. Tyrimai parodė, kad mokymasis groti muzikos instrumentu, pavyzdžiui, gali pagerinti kognityvinius gebėjimus ir net padidinti IQ balus. Panašiai rašymas, tapyba ar skulptūra gali padėti pagerinti erdvinį samprotavimą, vizualinį suvokimą ir smulkiąją motoriką. Smegenys yra kaip raumuo, ir kuo daugiau jį mankštinsite per kūrybinę veiklą, tuo jis taps stipresnis ir atsparesnis. Be to, kūrybiškumas gali padėti mums ugdyti lankstesnį ir prisitaikantį mąstymą, leidžiantį mums spręsti iššūkius nauja perspektyva ir rasti novatoriškus sprendimus. Pasaulyje, kuris nuolat keičiasi, gebėjimas kūrybiškai mąstyti ir prisitaikyti prie naujų situacijų yra neįkainojamas turtas.

Be to, kūrybiškumas gali būti galinga priemonė emocinei gerovei. Užsiėmimas kūrybine veikla gali padėti mums apdoroti savo emocijas, sumažinti stresą ir padidinti bendrą laimės ir pasitenkinimo jausmą. Meno terapija, pavyzdžiui, yra plačiai naudojamas terapinis metodas, kuris naudoja kūrybinę raišką, kad padėtų asmenims susidoroti su įvairiais emociniais ir psichikos sveikatos iššūkiais. Tapyba, piešimas ar skulptūra gali suteikti neverbalinę išeitį išreikšti emocijas, kurias sunku išsakyti žodžiais, leidžiant asmenims geriau suprasti savo jausmus ir ugdyti sveikesnius įveikimo mechanizmus. Panašiai rašymas gali būti katarsiškas patyrimas, padedantis mums apdoroti sunkias emocijas ir įgyti aiškumo bei perspektyvos jausmą. Nesvarbu, ar tai būtų dienoraščio rašymas, poezijos kūrimas ar grožinės literatūros istorijų kūrimas, minties ir jausmų išsakymas žodžiais gali būti neįtikėtinai terapinis. Net paprasta veikla, tokia kaip spalvinimas, mezgimas ar sodininkystė, gali būti kūrybingos savipriežiūros forma, suteikianti raminančią ir atpalaiduojančią pabėgimą nuo kasdienio gyvenimo streso.

Be terapinės naudos, kūrybiškumas taip pat gali skatinti tikslo ir prasmės jausmą gyvenime. Kai užsiimame kūrybine veikla, mus dažnai skatina noras išreikšti save, sukurti kažką naujo ir prasmingo ir palikti savo pėdsaką pasaulyje. Šis tikslo jausmas gali būti neįtikėtinai motyvuojantis, skatinantis mus siekti savo aistrų, įveikti iššūkius ir daryti teigiamą poveikį kitų žmonių gyvenimams. Pagalvokite apie mėgėją dailininką, kuris džiaugiasi užfiksuodamas gamtos pasaulio grožį, pradedantį rašytoją, kuris svajoja išleisti romaną, kuris įkvėps skaitytojus, arba bendruomenės sodininką, kuris apleistą žemės sklypą paverčia gyvybinga oaze. Šių asmenų nemotyvuoja šlovė ar turtas, o giliai įsišaknijęs noras sukurti kažką gražaus ir prasmingo. Pasaulyje, kuris dažnai jaučiasi chaotiškas ir neapibrėžtas, kūrybiškumas gali suteikti stabilumo, tikslo ir vilties jausmą.

Pagalvokite apie pensininko inžinieriaus Artūro istoriją, kuris, po dešimtmečių darbo griežtai struktūrizuotoje ir analitinėje profesijoje, pajuto tuštumą savo gyvenime. Jis nusprendė užsiimti medžio apdirbimu kaip hobiu, iš pradžių kaip būdu užpildyti savo laiką. Tačiau netrukus jis atrado paslėptą talentą ir didelę aistrą kurti gražias ir įmantrias medines skulptūras. Jis valandų valandas praleido savo dirbtuvėse, eksperimentuodamas su įvairiomis technikomis ir tobulindamas savo įgūdžius. Kurdamas vis daugiau skulptūrų, jis pradėjo jausti pasiekimo ir pasitenkinimo jausmą, kurio anksčiau niekada nebuvo patyręs. Jis pradėjo eksponuoti savo darbus vietinėse meno mugėse ir, jo nuostabai, jo skulptūros sulaukė pasisekimo. Jis atrado naują menininkų ir meno mylėtojų bendruomenę, kuri įvertino jo darbus, ir jis pajuto atsinaujinusį tikslo jausmą savo gyvenime. Artūro istorija yra kūrybiškumo transformuojančios galios įrodymas, parodantis, kaip jis gali atskleisti paslėptą potencialą, ugdyti tikslo jausmą ir suteikti džiaugsmo bei pasitenkinimo mūsų gyvenimui, nepriklausomai nuo mūsų amžiaus ar išsilavinimo.

Kūrybiškumo ugdymas: praktinės strategijos asmenims ir organizacijoms

Jei kūrybiškumas yra toks gyvybiškai svarbus tiek visuomenei, tiek asmenims, kaip galime jį ugdyti? Gera žinia yra ta, kad kūrybiškumas nėra fiksuotas bruožas; tai įgūdis, kurį galima lavinti ir puoselėti sąmoningomis pastangomis ir tinkama aplinka. Asmenims tai reiškia aktyviai ieškoti galimybių užsiimti kūrybine veikla, mesti iššūkį savo prielaidoms ir priimti eksperimentavimą. Organizacijoms tai reiškia puoselėti kultūrą, kuri vertina naujoves, skatina riziką ir suteikia darbuotojams išteklius bei paramą, kurių jiems reikia norint atskleisti savo kūrybinį potencialą. Štai keletas praktinių strategijų, skirtų kūrybiškumui ugdyti:

Priimkite smalsumą:Ugdykite nuostabos ir smalsumo jausmą apie jus supantį pasaulį. Užduokite klausimus „kas būtų, jei“, tyrinėkite naujas idėjas ir būkite atviri skirtingoms perspektyvoms. Plačiai skaitykite, lankykitės paskaitose, muziejuose ir dalyvaukite pokalbiuose su žmonėmis iš skirtingų sluoksnių. Kuo daugiau atskleisite save naujai informacijai ir patirčiai, tuo daugiau kuro turėsite savo kūrybinei ugniai.
Išsilaisvinkite iš rutinos:Meskite iššūkį savo rutinoms ir įpročiams. Eikite į darbą kitu maršrutu, išbandykite naują virtuvę arba perstatykite baldus. Išsilaisvinimas iš rutinos gali padėti pamatyti pasaulį naujai ir įžiebti naujų idėjų. Net maži pokyčiai gali turėti didelę reikšmę.
Praktikuokite sąmoningumą:Užsiimkite sąmoningumo praktikomis, tokiomis kaip meditacija ar joga. Sąmoningumas gali padėti jums nuraminti protą, sumažinti stresą ir geriau suvokti savo mintis ir jausmus. Tai gali sukurti vietos naujoms idėjoms atsirasti ir pagerinti jūsų gebėjimą susikaupti ir susikaupti.
Priimkite nesėkmę:Nebijokite nesėkmės. Nesėkmė yra neišvengiama kūrybinio proceso dalis. Pasimokykite iš savo klaidų ir panaudokite jas kaip atspirties taškus sėkmei. Thomasas Edisonas garsiai pasakė: „Aš nepatyriau nesėkmės. Aš tiesiog radau 10 000 būdų, kaip tai neveiks.“
Bendradarbiaukite su kitais:Kūrybiškumas klesti bendradarbiaujant. Pasidalinkite savo idėjomis su kitais, gaukite atsiliepimų ir dirbkite kartu prie projektų. Skirtingos perspektyvos gali įžiebti naujų įžvalgų ir paskatinti novatoriškesnius sprendimus.
Sukurkite skirtą erdvę ir laiką:Paskirkite konkrečią erdvę ir laiką kūrybinei veiklai. Tai gali būti ramus kampelis jūsų namuose, studija ar net vietinė kavinė. Skirta erdvė ir laikas gali padėti jums sukurti rutiną ir palengvinti patekimą į kūrybinį srautą.
Naudokite kūrybines priemones ir technikas:Eksperimentuokite su įvairiomis kūrybinėmis priemonėmis ir technikomis. Išbandykite idėjų generavimą, minčių žemėlapį, eskizų piešimą ar rašymo raginimus. Yra daugybė priemonių ir technikų, kurios padeda jums generuoti idėjas ir įveikti kūrybinius blokus.
Ieškokite įkvėpimo iš kitų:Apsupkite save įkvepiančiais žmonėmis ir meno kūriniais. Skaitykite kūrybingų asmenų biografijas, lankykitės meno galerijose, klausykitės muzikos ir žiūrėkite filmus. Įkvėpimas gali ateiti iš netikėtų šaltinių.
Darykite pertraukas ir atsipalaiduokite:Nemėginkite forsuoti kūrybiškumo. Jei jaučiatės įstrigę, padarykite pertrauką, išeikite pasivaikščioti arba užsiimkite kita veikla, kuri jums patinka. Kartais geriausias būdas įveikti kūrybinį bloką yra atsitraukti nuo problemos ir grįžti prie jos vėliau su nauja perspektyva.

Organizacijos gali skatinti kūrybiškumą:

Kuriant psichologinio saugumo kultūrą:Skatinkite darbuotojus rizikuoti ir dalytis savo idėjomis nebijant teismo ar kritikos. Psichologinio saugumo kultūra yra būtina naujovėms skatinti.
Suteikiant išteklius ir paramą:Suteikite darbuotojams išteklius ir paramą, kurių jiems reikia norint būti kūrybingiems, pvz., mokymus, priemones ir laiką. Investuokite į inovacijų laboratorijas, seminarus ir kitas iniciatyvas, kurios skatina kūrybiškumą.
Skatindami tarpfunkcinį bendradarbiavimą:Sugriaukite silosus ir skatinkite bendradarbiavimą tarp skirtingų departamentų ir komandų. Tarpfunkcinis bendradarbiavimas gali paskatinti naujas įžvalgas ir novatoriškus sprendimus.
Pripažįstant ir apdovanojant kūrybiškumą:Pripažinkite ir apdovanokite darbuotojus už jų kūrybinį indėlį. Tai galima padaryti per premijas, paaukštinimus arba tiesiog viešai pripažįstant jų darbą.
Priimant įvairovę:Sukurkite įvairią ir įtraukią darbo vietą, kurioje žmonės iš skirtingų sluoksnių ir perspektyvų jaustųsi vertinami ir gerbiami. Įvairovė gali paskatinti naujas idėjas ir paskatinti novatoriškesnius sprendimus.

Įgyvendindami šias strategijas, tiek asmenys, tiek organizacijos gali ugdyti kūrybiškumą ir atskleisti visą savo potencialą. Kūrybiškumas nėra tik malonumas; tai yra būtinybė norint sėkmingai veikti šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Norint iliustruoti kūrybiškumo skatinimo darbo vietoje poveikį, palyginkime dvi hipotetines įmones:

Įmonė	Kultūra	Inovacijų lygis	Darbuotojų įsitraukimas	Rinkos dalies augimas
Įmonė A (Kūrybinė kultūra)	Skatina riziką, vertina idėjas, teikia išteklius naujovėms.	Aukštas (dažnai pristatomi nauji produktai)	Aukštas (darbuotojai jaučiasi vertinami ir įgalioti)	Reikšmingas (greitai prisitaiko prie rinkos pokyčių)
Įmonė B (Tradicinė kultūra)	Skatina nerizikuoti, vertina konformizmą, riboti ištekliai naujovėms.	Žemas (mažai naujų produktų pristatymų)	Žemas (darbuotojai jaučiasi neįsitraukę ir prislėgti)	Stagnavimas arba mažėjimas (sunku konkuruoti)

Šis hipotetinis palyginimas pabrėžia apčiuopiamą kūrybinės kultūros puoselėjimo naudą darbo vietoje. Įmonės, kurios teikia pirmenybę kūrybiškumui, labiau linkusios diegti naujoves, įtraukti savo darbuotojus ir auginti savo rinkos dalį. Skirtumas nėra tik teorinis; jis daro įtaką pelnui.

Kūrybinių blokų įveikimas: strategijos kibirkščiai atgaivinti

Net ir kūrybingiausi asmenys patiria kūrybinio bloko periodus, tuos varginančius laikus, kai atrodo, kad idėjos išdžiūsta ir įkvėpimas blėsta. Tai dažna patirtis, tačiau ji neturi būti žlugdanti. Kūrybinių blokų priežasčių supratimas ir veiksmingų strategijų jiems įveikti sukūrimas gali padėti atgaivinti kibirkštį ir vėl įjungti savo kūrybines sultis. Kai kurios dažnos kūrybinių blokų priežastys yra stresas, baimė suklysti, perfekcionizmas, įkvėpimo trūkumas ir perdegimas.

Štai keletas strategijų kūrybiniams blokams įveikti:

Pakeiskite aplinką:Kartais pakanka aplinkos pakeitimo, kad išsilaisvintumėte nuo kūrybinio bloko. Išeikite pasivaikščioti, apsilankykite muziejuje, dirbkite kitame kambaryje arba keliaukite į naują vietą. Nauja aplinka gali stimuliuoti jūsų pojūčius ir suteikti naujų perspektyvų.
Užsiimkite skirtinga veikla:Atsitraukite nuo užduoties, kuri jums sukelia nusivylimą, ir užsiimkite visiškai skirtinga veikla. Klausykitės muzikos, skaitykite knygą, žiūrėkite filmą arba mankštinkitės. Atsitraukimas gali padėti išvalyti protą ir leisti atsirasti naujoms idėjoms.
Generuokite idėjas laisvai:Necenzūruokite savęs. Tiesiog leiskite savo idėjoms tekėti be teismo. Užrašykite viską, kas jums ateina į galvą, net jei tai atrodo kvaila ar nereikšminga. Visada galite patobulinti savo idėjas vėliau.
Naudokite raginimus ir pratimus:Yra daugybė kūrybinių raginimų ir pratimų, kurių galima rasti internete ir knygose. Šie raginimai gali padėti jums užvesti savo vaizduotę ir generuoti naujas idėjas.
Bendradarbiaukite su kitais:Pasikalbėkite su draugu, kolega ar mentoriumi. Dalijimasis savo sunkumais ir idėjų generavimas su kitais gali suteikti naujų perspektyvų ir sprendimų.
Suskaidykite užduotį:Jei jaučiatės priblokšti, suskaidykite užduotį į mažesnius, lengviau valdomus žingsnius. Sutelkite dėmesį į vieno mažo žingsnio atlikimą vienu metu.
Priimkite netobulumą:Nesiekite tobulumo. Tiesiog sutelkite dėmesį į tai, kaip pradėti ir sukurti kažką, net jei tai nėra tobula. Visada galite patobulinti savo darbą vėliau.
Padarykite pertrauką ir atsipalaiduokite:Jei jaučiatės perdegę, padarykite pertrauką ir įkraukite savo baterijas. Išsimiegokite, valgykite sveiką maistą ir užsiimkite veikla, kuri jums patinka.
Meskite iššūkį savo prielaidoms:Suabejokite savo prielaidomis ir įsitikinimais apie atliekamą užduotį. Ar ribojate save su išankstinėmis nuostatomis? Ar galite spręsti problemą iš kito kampo?

Kita veiksminga technika yra SCAMPER metodas – kontrolinis sąrašas, padedantis generuoti idėjas, raginant pagalvoti, kaip galite: pakeisti (Substitute), sujungti (Combine), pritaikyti (Adapt), modifikuoti (Modify), panaudoti kitais tikslais (Put to other uses), pašalinti (Eliminate) ir apversti (Reverse) problemos ar produkto, su kuriuo dirbate, elementus. Tai struktūruotas būdas suskaidyti problemą ir rasti novatoriškus sprendimus.

Pagalvokite apie rašytojo, kuris kovoja su rašytojo bloku, pavyzdį. Jie gali išbandyti šiuos veiksmus:

Pakeisti:Pakeiskite veikėją kitu, pakeiskite aplinką arba pakeiskite pagrindinį siužeto tašką.
Sujungti:Sujunkite du veikėjus į vieną, sujunkite dvi skirtingas siužeto linijas arba sumaišykite du skirtingus žanrus.
Pritaikyti:Pritaikykite istoriją skirtingam laikotarpiui, skirtingai kultūrai arba skirtingai auditorijai.
Modifikuoti:Pakeiskite istorijos toną, požiūrio tašką arba tempą.
Panaudoti kitais tikslais:Ar istoriją galima pritaikyti spektakliui, filmui ar vaizdo žaidimui?
Pašalinti:Pašalinkite veikėją, papildomą siužeto liniją arba sceną, kuri nėra būtina istorijai.
Apversti:Papasakokite istoriją iš piktadario perspektyvos, pradėkite nuo pabaigos ir dirbkite atgal arba pakeiskite pagrindinio veikėjo ir antagonisto vaidmenis.

Naudodamas SCAMPER metodą, rašytojas gali sistemingai tyrinėti skirtingas galimybes ir išsilaisvinti nuo rašytojo bloko.

Atminkite, kad kūrybiniai blokai yra laikini. Turėdami tinkamas strategijas ir šiek tiek kantrybės, galite juos įveikti ir atgaivinti savo kūrybinę kibirkštį. Priimkite iššūkius, mokykitės iš savo patirties ir niekada neatsisakykite savo kūrybinio potencialo.